Birželio 14-oji – ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties išvysti savo artimuosius, vilties sugrįžti į tėvynę. Viltis teikė tremtiniams ir politiniams kaliniams jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo – gyvi ir mirę, kad atgultų amžino poilsio savo gimtinėje. Sugrįždami jie parsinešė ir gyvenimo kelyje jiems švietusią viltį.
Paminėdami šią Lietuvos tragediją jungėmės net į dvi respublikines iniciatyvas: pagerbdami tuos, kurie niekada nesugrįžo namo, dalyvavome projekto ,,Misija Sibiras“ organizuotoje Visuotinės tylos minutėje bei Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti paskelbtame simbolinio Gyvybės medžio instaliacijos kūrime.
5-10 klasių atstovai, susirinkę į Visuotinę tylos minutę, labai nuoširdžiai skaitė tremtinių eiles ir prisiminimus, atskleidžiančius visą jų patirtą siaubą ir pažeminimą tremties ir įkalinimo metais. Žvelgdami į tai iš XXI a. žmogaus pozicijų, turime kiekvienas įsipareigoti padaryti viską, kad tai niekada nepasikartotų.
Nuotraukos fotogalerijoje |