Svajūnė papasakojo apie Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU), miškininkystės studijas bei įvairias praktikas. Praktikose svarbiausias dalykas – per paskaitas įgytų žinių pritaikymas. Studijuojant miškininkystę praktikų būta kuo įvairiausių: ir medžius teko kirsti, ir dirvožemio profilius kasti, ir mokomosiose medžioklėse dalyvauti. Studijų metu įgytus dalykus ne visada lengva pritaikyti darbe, tačiau jie labai praverčia įvairiose situacijose. Studijų metai ne tik įsiminė savo įvairumu, tačiau ir galima papildoma veikla. Rudenėjant ne tik paukščių palydose dalyvaujama, bet ir į paukščių stebėtojų ralį būdavo važiuojama. Pavasariop – įvairios paukščių apskaitos, inkilų kėlimo ir kitos gamtosauginės šventės.
Apie miškininkystės darbo specifiką ir biologinės įvairovės puoselėjimą valstybiniuose miškuose papasakojo Mindaugas. Miškininkas aiškino apie racionalų miško naudojimą – apie kirtimus, miško atkūrimą ir jo apsaugą. Mokiniai sužinojo, kam yra paliekami kirtavietėse biologinės įvairovės medžiai ir kokią funkciją jie atlieka, kaip tinkamai iškelti bei apsaugoti inkilus ir kokiems paukščiams (ir ne tik) jie keliami. Miškininkas taip pat pademonstravo ir papasakojo apie drugių, vabalų ir plunksnų kolekcijas, paaiškino mokslinių tyrimų svarbą.
Tokios pamokos, kuomet moksleiviams vaizdingai papasakojama apie įvairias specialybes, tik sustiprina jų motyvaciją ieškoti savojo kelio. Tikimės, kad iš didelės auditorijos moksleivių atsiras bent vienas kitas, kuris nuspręs pasukti šiuo nelengvu miškininko keliu. Galbūt jau po daugelio metų jis stovės lektorių vietoje, pasakodami apie savąją mėgstamą profesiją.
Salako girininkijos girininko pavaduotojas Mindaugas Ilčiukas |