Vasario 7 d. vyriausieji žiburiečiai, dešimtokai ir aštuntokai, išvykome į Vilnių. Atvykę į sostinę, užsukome apsižvalgyti į vieną gražiausių Lietuvos baroko architektūros šedevrų - Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Visgi pagrindine išvykos stotele tapo LITEXPO paroda „Studijos 2019”. 

Joje turėjome puikią galimybę susipažinti su įvairių sričių profesijomis ir plataus spektro studijų galimybėmis – tai dešimtokui, vis dažniau mąstančiam apie ateities kelio kryptį, yra ypatingai svarbu. Parodoje ne tik žvalgėmės į įvairių aukštojo mokslo įstaigų stendus, bet ir klausėmės paskaitų apie kūrybingumą, produktyvumą ir verslumą. Tai temos, kurios šiuolaikiniame pasaulyje įgyja vis didesnę reikšmę. Mane sudomino verslo, ekonomikos ir informacinių/skaitmeninių technologijų studijos. Tik, deja, nusivyliau keliomis paskaitomis, kurių turinys buvo skirtas labai plačiai auditorijai, todėl jų perteikiamos vertingos, konkrečios bei specifinės informacijos kiekis buvo skurdokas. Kaip bebūtų, laikas LITEXPO prabėgo akimirksniu, o visko detaliai ištyrinėti ir apžiūrėti nepavyko net per 3 valandas... Tačiau vis tiek manau, kad kiekvienas moksleivis namo parsivežė papildytą karjeros pasirinkimų ir naujų idėjų bagažą.

Vėliau vykome į „Telia Nemuziejų“ – vietą, kurioje istoriją atgaivina naujausiosios technologijos. Šiame muziejuje, naudodamiesi virtualios realybės akiniais, galėjome pasivaikščioti po gražiausias Lietuvos vietoves. O pažangių multimedijos technologijų sprendimai padėjo mums pasinerti į Vilniaus miesto praeitį, pamatyti istorinę ilgaamžės Lietuvos sostinės raidą.

Ekskursiją vainikavo „Forum Cinemas“ kino teatre stebėta nauja, skambaus atgarsio visame pasaulyje sulaukusi biografinė drama „Bohemian Rhapsody“. Joje pasakojama apie vieną iš garsiausių ir, be abejonės, reikšmingiausių visų laikų roko grupių - „Queen“. Šis filmas paliko neišdildomą įspūdį. Aukšta kokybė, itin realistiškai atkurtos muzikinės scenos, nuostabiai perteikta istorija ir nepriekaištinga pagrindinio aktoriaus Rami Malek vaidyba tiesiog atėmė žadą. Filmui pasibaigus, galėjau matyti, kad toks sužavėtas buvau ne vienas – kone visų išvykos dalyvių (net ir kritiškai nusiteikusių) bei kitų salės žiūrovų veiduose buvo matyti nuostaba. Iš kino teatro visi išėjome susimąstę – filmas palietė visos auditorijos širdis.

Turėjome vykti į namus. Autobusas buvo pilnas naujų patirčių, žinių ir išgyvenimų...

Liutauras Mazūra, 10 a