Neįprastai mokykloje prasidėjo paskutinioji diena prieš atostogas. Per pertraukas skambėjo V. Kernagio, G. Paškevičiaus ir intensyviai repetuojančių mokyklos solisčių dainos bei muzikos mokytojos Vitos Dudėnienės balsas, rodėsi, greičiau iš kabineto į kabinetą kaukšėjo istorijos mokytojos Lilijos Ramanauskienės žingsniai, paslaptingiau žėrėjo dešimtokų akys, o iš valgyklos sklido dar gardesnis kepamų bandelių kvapas. Mokykloje buvo juntama šventinė nuotaika.

Tačiau tikroji šventė prasidėjo pasibaigus pamokoms. Į mokyklos kiemą pasipuošę savo sukurtomis vėliavėlėmis išskubėjo ir mokiniai, ir mokytojai. Saugiai išsirikiavusias klases susikaupti privertė dešimtosios klasės skaitovai, pradėję Vasario 16-ajai skirtą renginį. Dar kartą prisiminėme skaudžius ir didingus Lietuvos istorijos momentus, Lietuvai brangių jos žmonių pavardes. Dešimtokus scenoje pakeitė mokyklos direktorė Asta Bauraitė. Ji nuoširdžiai pasveikino visus su artėjančia švente, paskatino susimąstyti, ką kiekvienam Lietuvos žmogui reiškia Vasario 16-oji, kas tos tikrosios vertybės, kurios turi mus įkvėpti kasdieniams ir ypatingiems darbams. Kai į sceną vėl išėjo skaitovai, jų rankose spurdėjo trijų spalvų balionai. Skambant penktokių Aušrinės Gudaitės ir Anastasijos Lečickajos atliekamai  dainai ,,Mano kraštas“, tie balionėliai išsivadavo iš žiburiečių rankų ir pakilo virš mokyklos pušų irgi jau į  šventišką dangų. Pritardami dainai ir linkėdami aukšto skrydžio balionams, mokiniai mojavo trispalvėmis...

Buvo jauku, gera ir šilta. Šiais jausmais pasipuošę savo širdis, žiburiečiai išsiskirstė atostogų ir laukti išauštančios Vasario 16-osios.