Jausmingumu širdis glostė ir pačių dešimtokų padėkos mokytojams ir mokyklai žodžiai. Netrukus kiemelyje vėjyje sušlamėjo dar viena sakura – tradicinė išeinančiųjų dovana mokyklai. Tegul auga medis, tegul žydi, tegul teikia pavėsį, kad būtų kur sugrįžti, kai labai norėsis vėl visiems susitikti, pabūti kartu...
Ne visada jauti, kokia brangi minutė. Ne visad suvoki, kokia gelmė – žmogus. Ne visad išgirsti širdim, kas per giesmė gyvenimas... Žinai tik tiek, kad vieną jį turi. Žinai tik tiek, kad vieno tau ir reikia, Todėl tebūna jis saulėtas ir šviesus! GERO KELIO! |