Mainų metu kartu su bendraamžiais iš Lenkijos ir Slovakijos kūrėme savitarpio supratimo ir pažinimo atmosferą dalyvaudami įvairiuose grupės formavimo užsiėmimuose. Mums tai buvo ypatingai svarbu, nes turėjome suformuoti stiprų kolektyvą, siekiantį vieno tikslo – prisidėti prie pagalbos Ukrainai mums prieinamu būdu. Po žaismingų veiklų perėjome prie rimtų darbų: klausėmės, kas yra savanorystė, kaip veikia savanorių centras Zamostės mieste, tik 60 km nutolusiame nuo Ukrainos sienos. Savanoris Andžej papasakojo apie savo savanorišką veiklą šiame centre nuo karo pradžios - apie šios veiklos ypatybes, savanoriaujančiųjų charakterio savybes, bendravimą su karo pabėgėliais ir įvairiomis institucijomis, apie darbo sąlygas, psichologinę žmonių būklę ir daug kitų dalykų. Taip pat tarptautinėse grupėse ruošėmės interviu - kūrėme klausimus, atsižvelgdami į rekomendacijas, kaip bendrauti su karo pabėgėliais. Toliau - išvyka į Zamostę gegužės 3-iąją, ypatingą dieną ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai – tai Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 231-osios metinės. Tik vienas didelis skirtumas – šią dieną Lenkijoje švenčiama Konstitucijos diena, o Lietuvoje tai yra įprasta darbo diena. Išvykos metu lankėmės savanorių centre, kur parengėme ukrainiečių vaikų piešinių parodą, kūrėme skrajutes su pagrindine informacija apie tai, kaip galima teikti pagalbą, aukoti lėšas. Pasidaliję į mažas grupeles, kalbinome centro savanorius ir karo pabėgėlius, radusius laikiną prieglobstį Zamostės mieste. Baigę interviu vykome į miesto centrą, pilną žmonių, kur pasiskirstę mažomis tarptautinėmis grupelėmis kalbinome miestiečius, dalijome skrajutes ir su jais fotografavomės. Zamostės gyventojai buvo labai draugiški, beveik visi kalbintieji galėjo su mumis bendrauti angliškai. Jie dėkojo už vertingą informaciją, kurią rado skrajutėse, džiaugėsi, kad dar kartą priminėme apie pastaruosius įvykius ir apie tai, kaip jie gali prisidėti prie savanoriškos veiklos ar kitokios paramos. Per likusias projekto dienas šifravome garso įrašus, vertėme į anglų kalbą – iš mūsų surinktų tekstų bus sukurta knygelė su kalbintųjų prisiminimais apie karą Ukrainoje.
Pasibaigus projekto veikloms ir atėjus laikui grįžti į namus, dar apsilankėme Antrojo pasaulinio karo Maidaneko koncentracijos stovyklos muziejuje netoli Liublino. Stovykla veikė nuo 1941 m. spalio 1 d. iki 1944 m. liepos 22. Šioje vietoje žmonės buvo žudomi pramoniniu mastu. Lankydamiesi kalinių barakuose, krematoriume ir kitos paskirties objektuose stovyklos teritorijoje, turėjome progą suprasti ir pajusti karo žiaurumą, beviltišką civilių padėtį, jų kančias, karo beprasmybę. Įspūdžiai, patirti apsilankius šioje vietoje, niekada neišblės. Norinčiuosius daugiau sužinoti apie šį muziejų ir jo istoriją, kviečiame skaitykite čia https://lt.wikipedia.org/wiki/Maidanekas
Šie Erasmus plius mainai baigti, mes jau namie, kupini įspūdžių, naujos patirties ir suvokimo, kad kiekvienas gali keisti situaciją, nors šiek tiek prisidėdamas. Tad raginame savo mokyklos moksleivius domėtis pasauliu, tobulinti anglų kalbos įgūdžius ir, jei kitais metais vėl bus formuojamos moksleivių grupės, dalyvauti mainuose. Dėkojame projekto vadovams Heureka Generator ir Tavo Europa vadovams, Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos administracijai už suteiktą galimybę dalyvauti šiame projekte.
|